Atsimenu, kaip dar tarybiniais laikai laukėme, kol gausime iš kažkokio fabriko geros alkidinės emalės. Kai buvo leista turėti kolektyvinius sodus, prasidėjo miestiečių meilės ir neapykantos epopėja su mediniais fasadais.
Tačiau nei aliejiniai, nei alkidiniai dažai nėra geras pasirinkimas mediniam fasadui dažyti. Tokie dažai duoda kietą plėvelę, yra neilgaamžiai ant kvėpuojančio ir judančio medžio, trūkinėja ir riesdamiesi lupasi – juos sunku perdažyti.
Tada kaip išganymo laukėme pinotekso iš Estijos, tikėdamiesi, kad jis neduos plėvelės. Pinoteksas nepateisno vilčių, nors dabar po daugelio metų, matyt, yra kokybiškesnio pinotekso.
Manding, proveržis medinio fasado dažuose įvyko, kai atsirado akriliniai dažai su eslatinga kvėpuojančia ir ypač saulei atsparia danga (juk saulė – pagrindinis priešas).
Mane geriausių medžio fasado dažų paieškos nuvedė į, atspėjote, Ameriką. Kur pasiturintys žmonės mėgsta medinius fasadus.
Ten susipažinau su rūšim dažų, kurie vadinasi “stain” ir suderina savyje gerąsias aliejinių ir akrilinių dažų savybes. Neskaidrūs “solid color stain” impregnuoja medį ir duoda apsauginį ilgaamžį atsparų saulei akrilinį sluoksnį. Tas sluoksnis amorfiškas, todėl netrūkinėja ir nesiriečia, o greičiu byra ir jį yra lengvą perdažyti.
Mano apsirinkti dažai buvo UGL ZAR Rain Stain. Istoriją graži – Rain Stain receptą UGL kompanija gavo iš kitos stambios kompanijos, kuri negalėjo jo panaudoti, bet receptas buvo per geras, kad jį išmesti.
Maksimalų išbandymą Rain Stain patyrė, kai juo buvo išdažytas tada dar Litimpex pastato skardinis stogas ir puikiai daug metų laikė, o juk gamintojas net nerekomenduoja jo naudoti stogams! Kad medžio dažus be grunto galima dažyti ant cinkuotos skardos daug pasako apie jų kokybę.
“Stain” tipo dažus Lietuvoje vadiname “dažyve”, šitą pavadinimą sugalvojo politikas Kęstutis Masiulis, kai dar dirbo pas mane.
Kaip suprantu, UGL nebegamina šių dažų Rain Stain pavadinimu. Dabar tai ZAR Solid Color Deck and Siding Stain.
Šaltinis: Regina ir Co
